Kartais dėlioju rimuotas, kartais – nerimuotas eilutes, kartais jas paverčiu dainomis. Skaitykit, klausykit, ačiū 🙂
*
Pienės jūs, mano pienės
Iš pavasario pievos
Ar atsimenat – tąsyk
Aš buvau jūsų dievas
Aš buvau dievas jūsų
Ir visų žolynėlių
Aš jums raudavau galvas
Dovanodavau vėjui
Ir visi vabalėliai
Mano valiai pakluso
-Skrisk, karvyte, į dangų
Ak, neskrisi? Numušiu!
O kaip gerbdavo vištos
Ir bijojo išlįsti
Kai aš bėgdavau rauti
Ridikėlių į lysvę
Aš buvau pienių dievas
Ir lelijų, ir rūtų,
Bet atolakė bitė
…Cvakt! Beeeeeee!…
Ir dievulio – nebūta!
(2020 05 24)
*
Atostogos baigės, draugai išlydėti
Jau laikas viskam po truputį byrėti
Apsiblausia kolbos, ir žvakės užgęsta
Tai kas, kad mylėta, tai kas, kad nekęsta
Rugpjūtis voratinkliu raizgo kiekvieną
Vienam – tiktai musę, kitam – naują dieną
O trečias sutrikęs – ne veltui jis brolis
Be slibino kilęs, be kriaušio nupuolęs.
Tik tiek? Tik toks pažadas tavo, aukščiausias kūrėjau?
Įkvėpti, iškvėpti, ir būti – truputį – kitų sutvėrėju?
(2020 08 14)
*
Raštininke,
Kaip tu drįsai
Kaip tu drįsai išeiti
Kaip tu drįsai išeiti neparašęs
Ką matei ir girdėjai, kai rėkei į ragelį
Kai rėkei į ragelį: “duokit daugiau* informacijos!”
Raštininke,
O gal dar ateis
O gal dar ateis laiškas
O gal dar ateis laiškas nuo avataro
Ir ten bus parašyta: “Nurimkite, viskas gerai,
Ir lai saugo jus dievas nuo karo, ir bado, ir maro”.
(2021 01 13)
Kaind of pavasaris
Pažalo Vilnius –
Varpučius visokius
Už pakarpos iš žemių ištraukė
Žoles kilimais išritino,
Medžius raktais
Daugiafunkciniais atrakino
Fabijoniškių darželius
Polanginius įžydino
Ir džiaugėsi jaunas ir senas:
Tai bent Vilnius!
Kaimas, kaimas tas Vilnius!
Keikėsi Gediminas
– Kur pirkliai?
Kur žydai?
Kur amatininkai?
Tiek visko garantavom,
Tiek visko žadėjom,
Kada jie pagaliau atvyks?
Googlemapsams užstrigus
Paskutinėje stiklo dangoraižio
Nuodaužoje.
(2018 04 30)
Naujuosius metus sutinkant
Šiemet aš tas
Kuris nesveikina
Nelinki
Tas, kuris (galbūt)susireikšminęs šiknius
arba liūdnas šiknius
arba pavargęs
arba užsidaręs
arba su artimais
arba pats su savimi
arba tuštumoje.
Šiknius tuštumoje
Skamba išdidžiai
Tik nuopelnas menkas.
(2016 12 31)
Sveikas sulaukęs!
Mes tampame žili, kreivi, raukšlėti,
Dar pernai – kas galėjo patikėti
Kad museles jau iš kompoto meta
Kad stipinų jau nebereikia ratui.
Ir netgi protas, sąmonę užvaldęs,
Nėra toks patikimas laimės kalvis.
(2018 01 03)
IR VISOKIOS SENIENOS
Plaukikas
Galėčiau būti žiurke ar varle –
Neišdidu. Esu žmogus. Taip duota.
Pavirsiu juk netrukus dulkele –
Tai kas, kad kažkada turėjau protą,
Tai kas, kad ir bėgiojau, ir skaičiau –
Kūrėjo šypsnis – kibirkštis užgęsta.
Įpūs vėl kitą. Taip juk paprasčiau.
Nes patys žinote, kokie daiktai neskęsta.
(2005-03-24)
Nebaigtos lyrikos studijos
Prisimeni tą rytą
Po medžiais dideliais?
Labai iš lėto švito
Ir žodžiais, ne kardais
Kapojome kits kitą.
Sakei – tiktai nereikia
Aš klaidą padariau
O ji – rit rito blykst
Į ežerą nukrito.
Sakiau – galbūt geriau
Ir bučiavau tas lūpas
O ašaras gilias
Rijau lyg piliules
Išdžiūvusias eiles
Taip vieną gurkt po kito.
(2004 04 23)
7+
Aštuonios kolonos
Išdidūs sargybiniai:
Pirma – godumo
Antra – gašlumo
Trečia – išdidumo
Ketvirta – persirijimo
Penkta – pavydo
Šešta – tingėjimo
Septinta – įsiūčio
Aštunta – šiaip, toms, kurių dar neįrašė
Nei Mozė, nei šventas Petras
(Ar jis galėjo žinoti apie Internetą?)
O jūs man vis sakote –
Mažvydas, Mažvydas…
(2003 06 24)
*
Nuostabi diena
Žvelgti pro langą
Mašinos prišalę
Prie asfalto lyg tarakonai
Į klijus įlipę –
Ateis dėdė milžinas
Su dideliais batais
Nepabėgsi, vaike –
Tai tu skynei jo obuolius
Raudonus obuolius
Tarsi ta vasaros saulė
Kurios dar tiek laukti,
Melskimės, kaip mūsų tėvai mokė:
Tas, kur esi,
Teateinie, kai tavęs trūkta,
Teišeinie, kai tavęs per daug,
O geriausia – palik mus ramybėje
Mažus niekingus
Išbalusius skruzdinus
Iki pavasario…
Iki pavasario…
(2003 01 11)
PABAIGAI
Nukrito Mėnulis
Ant mano galvos
Dabar pelkėj niekas
Daugiau nemaumos
(2002 09 03)