Klausykitės šiose platformose:
Atlikėjai
Tekstai
1. Gijos (instrumentinis)
2. Balti marškinėliai
Man įdėki baltus, baltus marškinėlius,
Pilką žemės grumstą, nirčią dainą vėjo,
Juodą varno plunksną man įdėk į kelią,
Ir palik sveika.
Ji:
Kur gi tu išjosi, kur tu mandravosi?
Pataluos pūkiniuos šiąnakt kur nakvosi?
Ką tu apkabinsi, ką tu pamyluosi?
Kam žiedelį mausi, kam žodelį duosi?
Ar jos gilios akys, ar jos lūpos skalsios,
Ar jos rankos laibos, ar švelnus jos balsas,
Ar oda baltesnė už Kalėdų sniegą –
Pasakyk man viską, bent sapne parbėgęs.
Jis:
Taip, mano mergele, ten aš iškeliausiu,
Ten, mano mieloji, nakvynėlę gausiu,
Bus man patalėlis gelsvosios smiltelės,
Bus man pagalvėlė molio gurvuolėlis.
Ten ją apkabinsiu, ten ją pamyluosiu,
Ten save jai visą, visą atiduosiu,
Akys jos – bedugnės, balsas – vylių vylius,
Pasakyk, mergele, ar tave nuvyliau?
Abu:
Man įdėk į kelią baltus marškinėlius,
Pilką žemės grumstą, nirčią dainą vėjo,
Juodą varno plunksną man įdėk į kelią,
Ir palik sveika…
Ji:
Tau įdėsiu baltus, baltus marškinėlius,
Pilką žemės grumstą, nirčią dainą vėjo,
Bet ir mano meilę pasiimk į kelią,
Ir sugrįžk namo, sugrįžk, berneli!
Abu:
Ir kulka aplenkia, ir kardai atšimpa,
Ir šarvai apsaugo, ir užstringa ginklai,
Ir mirtis nelietus prašvilpia pro šalį,
Kai sugrįžtant laukia – ir nelaukt negali.
3. Namai
O, mielai mano
Rūmų, šilkų neliko.
O, mano miela
Paliko viena, paliko.
O, mielą mano
Kelias, giria priglaus.
O, mano miela
Ten lauks.
Kaip pasakyt, kad negrįšim,
Kad sutemos klampios.
Namų nebėra, kregždžių lizdai išardyti.
Laša krauju saulėlydžio dangūs,
Sakalo plunksnos pašiurpę –
Nebeskraidys.
O, mano mielai
Jerubę pilką nušausiu.
O, mielą mano
Šaltinio vandeniu prausiu.
O, mielai mano
Karolius šermukšnio suversiu.
O, mano miela
Juk džiaugsis?
Kaip pasakyt, kad negrįšim,
Kad sutemos klampios.
Peleno plėnys, kregždžių lizdai nudaužyti.
Dega ugnim saulėlydžio dangūs,
Sakalo plunksnos pašiurpę –
Nebeskraidys.
Kaip pasakyt, kad negrįšim,
Kad sutemos klampios?
Peleno plėnys, varnų pulkai nevaikyti.
Plūsta krauju saulėtekio dangūs.
Sakalas glaudžias prie rankos –
Nedrįsta skraidyti.
O, mielai mano
Veidai pabalę.
O, mielai mano
Akys sudrėkę.
O, mano miela
Nori paklausti…
O, mielą savo
Priglausiu.
Tik kaip pasakyt kad negrįšim?
4. Gervė
Oi lėkiau lėkiau,
Oi mačiau mačiau,
Guli bernužėliai,
Guli ąžuolėliai.
Vienas guli jaunas,
Kitas guli gražus,
Trečias guli, dangun žiūri,
Bet nieko nemato.
Vieno verks motulė
Kito mergužėlė
Na, o trečio, našlaitėlio,
Tik laukuos šuneliai
Lėki gerve lėki, lėki paukšti mielas,
Lėki ir išrėki, kas dar liko sieloj,
Apsakyki pjūtį, gulančią ant lauko,
Apsakyki paskutinį žodį draugo.
Apsakyk uždususį, sušalusį, sustingusį,
Apsakyk sutraiškytą, sumaitotą, pradingusį,
Ir kai viską jau žinosi, jau matysi
Lėki lėki lėki lėki, klyki, klyki, klyki…
Oi lėkiau lėkiau,
Oi mačiau mačiau,
Guli bernužėliai,
Guli ąžuolėliai.
5. Negrįžt negali
Jis:
Aš nuplausiu purvą,
Aš nuplausiu kraują,
Aš nuplausiu viską,
Viską, ką regėjau.
Aš sulauksiu ryto,
Aš sulauksiu saulės –
Pažiūrėk, juk vakar
Vakar dar tekėjo!
Aš namo pareisiu,
Aš namo sugrįšiu,
Aš žinau, ten laukia
Motė ir mergelė,
Aš žinau, jos tiki,
Aš žinau, jos žino –
Kai sugrįžtant laukia
Nesugrįžt negali
Ji:
Akys išraudotos,
Lūpos nebevirpa,
Ir tik žingsnių aidas,
Žengiančių pro šalį,
Tik kiekvienas veidas
Iš už kelio vingio,
Primena, kad grįžta –
Nesugrįžt negali.
Primena – ramina,
Primena – paguodžia,
Primena – kraupina,
Primena ir skauda,
Kad bejėgės rankos,
Kad bejėgiai žodžiai
Ar stebuklą gali
Prisišaukti raudos?
6. Kur dingai?
Kur dingai, kur dingai, motule, kur dingai?
Kur dingai, kur dingai, tėveli, kur dingai?
Ar tamsiausioje girelėj, ar giliausiam ežerėly, kur dingai?
Ar už jūrų, ar už marių, ar už balto žirgo kelio, kur dingai?
Kur dingai, mergele, kur dingai?
Kur dingai, mieloji, kur dingai?
Ar turi kam skausmą lieti, galvą ant peties padėti, kur dingai?
Ar turi kur eiti, glaustis, ar turi kur gulti, praustis, kur dingai?
Kur dingai, kur dingai, bičiuli, kur dingai?
Kur dingai, kur dingai, kaimyne, kur dingai?
Ar pabėgai, ar išvijo, ar guli po rūsio sijom, kur dingai?
Ar turi bent grabo lentą, ar turi ant kapo vardą, kur dingai?
Kur dingai, kur dingai, kur sąžine dingai?
Kur dingai, kur dingai, užuojauta, dingai?
Ar tave tilte nutildė, ar tave migte užmigdė, kur dingai?
Ar tave raute išrovė, ar tave pjaute išpjovė, kur dingai?
Kur dingai? Kur dingai? Kur dingai? Kur dingai?
Smilga
Oi, namai, namai po smilga.
Pasakyk, ko man taip ilgu.
Ką kukuoja paukštužėlė
Aukštoje liepelėje?
Joja joja bernužėlis
Auksu lietas mundurėlis
Oi, mergele, lelijėle,
Kur tavo broleliai?
Vai, ko klausi bernužėli,
Vai, ko klausi, kareivėli,
Tu parjoji iš tos pusės
Kur mano broleliai.
Vai, tau vargas, mergužėle
Vai, tau vargas našlaitėle
Liko tavo brolužėliai
Varnoms pasidžiaugti.
Vai neliko, bernužėli,
Vai neliko, kareivėli,
Vai neliko, vai pavirto
Margais sakalėliais
Gal ir virto, mergužėle,
Gal ir virto, lelijėle,
Bet jau neatlėks, neskubins,
Kad tave apgintų
Būsi mano, mergužėle,
Būsi mano, lelijėle,
Būsi mano, našlaitėle –
Taip kare priskirta.
Vai nebūsiu, bernužėli,
Svetimšali, kareivėli,
Vai nebūsiu, vai aš virsiu
Maža paukštužėle.
Oi, namai, namai po smilga
Pasakyk, ko man taip ilgu
Kai kukuoja paukštužėlė
Aukštoje liepelėje?
Šienapjūtė (bonus track, 2024 edit)
(Dainuoja Rusnė Žilinskaitė)
Oi, rasa, gaili rasa
Oi, naktis, naktis balta
Ir žolynai kvepia medumi
Oi, lakštutė pakinkys,
Oi, paplakti paprašys,
Dobile raudonas, ar girdi?
Kirsk, dalgele, gulk, žolele,
Kirks dalgele, gulk, žolele,
Oi, valioj!
Bėk, griežlele, lėk, paukštele
Vesk į palaukę vaikelį,
Oi, valioj!
Gegužėlė iškukuos
Dieną man be pabaigos
Saulė nusileisti per baili
Kris žiedai po kojom kris
Kur kamanė nebegrįš –
Pradalgė plati, skaudi, gili.
Kirsk, dalgele, gulk, žolele,
Kirks dalgele, gulk, žolele,
Oi, valioj!
Bėk, griežlele, lėk, paukštele
Vesk į palaukę vaikelį,
Oi, valioj!
Valioj, valioj, valioj, valioj,
Valioj, valioj!
(c) Justinas Žilinskas, 2009 – 2024